Su laikmečiu keičiasi ir gyvūnų ligos, jų pobūdis. Vienų ligų mažėja, kitų daugėja. Tačiau didžiąja dalimi gyvūno sveikata priklauso, nuo to kaip jis šeriamas, prižiūrimas.
Gyvūnų augintojų klaidos
Pagerėjus diagnostikos galimybėms, nemažai ligų veterinarijos klinikose, galima nustatyti dar ankstyvoje stadijoje. Aišku, jei gyvūnų šeimininkai suskumba laiku kreiptis pagalbos. Jei gyvūnėlis susirgęs jau seniau, o šeimininkai kreipiasi pagalbos tik tada kai būklė pablogėja, gydymas užtrunka.
Veterinarijos klinikos gydytojai dažnai stebisi gyvūnų šeimininkų požiūriu, kad diagnozę galima nustatyti telefonu. Atsakingai dirbančios veterinarijos klinikos konsultacijų telefonu neteikia ir nepritaria tiems kolegoms, kurie taip daro. Neretai po to (kai kurie veterinarai konsultuoja telefonu) praėjus dviem savaitėms, kai liga paūmėja, gyvūnas jau atvežamas veterinaro apžiūrai.
Pastebima ir šiurkščių klaidų auklėjant gyvūną. Pavyzdžiui, vieną dieną gyvūnui leidžiama daryti viską, kitą jis dėl visko baudžiamas. Štai viena dieną šunelis mielai leidžia laiką jūsų lovoje, o kitą dieną jį dėl to barate. Tuomet šuo pradeda nerimauti, nes nežino ko iš jo norite. Grįžus šeimininkui jam nuolat kils stresas, šuo nesupras ar gerai, kad guli ant lovos ar ne. Atsiradus nerimui prasideda ir kitos šuns problemos, viena jų – agresija.
Ką daryti jei gyvūnas susižalojo
Gyvūnėliai dažnai leisdami laiką gamtoje patiria įvairiausių sužeidimų. Tad labai svarbu žinoti ką daryti ir kaip padėti gyvūnui. Veterinarijos klinikos Kaune gydytojas pataria ką daryti, jei gyvūnas patyrė traumą ar susižalojo. Jei sužeidimas didelis reikia kuo skubiai vežti į veterinarijos kliniką. Tačiau suteikti pirmą būtiną pagalbą labai svarbu.
Jei žaizda negili, praplaukite skiestu vandenilio peroksidu, taip pat galite dezinfekuoti žaizdą nealkoholiniu dezinfekatoriumi ir sutvarstykit žaizdą. Jei žaizda gilesnė, svarbu užspausti žaizdą, kad būtų sustabdytas kraujavimas.
Ką daryti, kad gyvūnas būtų sveikas
Tinkama mityba yra vienas geriausių pagalbininkų palaikant gerą augintinio sveikatą. Kai gyvūnėlis mažas, svarbu, kad jis gautų reikiamą kiekį baltymų, todėl stebėkite, kad maiste būtų kuo daugiau baltymų ir kitų reikalingų medžiagų.
Parenkant gyvūnui tinkamą maistą, svarbu atkreipti dėmesį ar jis daug juda, ar didžiąją laiko dalį praleidžia namuose. Jei gyvūnėlis mažiau juda, rinkitės mažiau kaloringą maistą. Ta pati taisyklė taikoma ir vyresniems gyvūnams. Jei vyresnį augintinį šersite kaloringu maistu, jis gali nutikti. O su nutukimu gali prasidėti kitos sveikatos problemos.
Veterinarijos klinikose dažnai apsilanko pacientai dėl apsinuodijimo maistu. Tad veterinarijos gydytojai primygtinai rekomenduoja nešerti gyvūno savo maistu nuo stalo.
